tinti

1 tìnti (týti K, KŽ, Rmč), -a (tẽna), týnė (tỹnė) K, ArchXVI418, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ 1. tr. S.Dauk, I, K, Š, Rtr, Zt, Knv, Vrn, Vrnv, Vkš, Lkž, Rt, Užv, Vyž, Klp, Prk plakti (dalgį): Su kūjaičiu dalgį tenu ant tintuvo J. Tìna kūjeliu an bobelės Dbč. Kalvis padarė kūjelį ir bobukę dalgei tint Kpč. A tu matei, kaip tìna dalgį? Prk. Kap kas týnė dalges in norago Dv. Klepukas, ką dalgį tìnam Pls. Va tep: tuk tuk tuk dalgę tìnt reikia, kad imt žolę Šlčn. Šienaut moku, ale dalgės tìnt nemoku Mrk. Týnė ir išmušė pabarzdį Ds. Storas dalgis nespėrus tìnti Šts. Piemuo – košę kriušti, vyrai – dalgius tìnti Brs. Ans nė dalgio nètina, nė šieno nepjauna Slnt. Tìna dalgę, pjaut eis Btrm. Par pietus dalgius tìnsma Pln. Sėdėjo senis Grigas pasvirnėje ir tynė dalgę V.Krėv. Ėmė tinti. Tin tin… Jau ašmens ploni Vaižg. Girda, kad tìna dalgius kiemūse Nv. Jauni pusvaikeliai dalgį betindamys būs ir užmigę Plt. Trečion dienelėn tyniau dalgelę, pjoviau, švytravau žalią žolelę LTR(Vs). Tau nepritinka toksai darbelis, tik tau pritinka tinti dalgelis LTR(Šv). ^ Dalgės tinti tingėjo, šienaujant pilvas skaudėjo KrvP(Mrk). 2. tr., intr. Skd, Varn mušti, pliekti: Į ausį jam týniau, t. y. mušiau J. Ir ėmė jam šonus tìnti J.Jabl. Pati, išlaužusys iš toros pamietį, ėmusi tinti par šonus S.Dauk. Vėl šunelį vargšą varė, skaudė, tynė, kad jis pono turto nuo vagių negynė rš. Pradėjo tus velnius tìnti (ps.) Gd. 3. intr. šnek. sparčiai eiti, minti: Vedu tìnav klumpius pametusiu Ggr. ║ tr. vaikščioti: Týniau ir týniau [Kalvarijos] kalnus Šts. \ tinti; atitinti; įtinti; ištinti; nutinti; patinti; partinti; pertinti; pratinti; pritinti; sutinti; užtinti